supalaikėti

supalaikė́ti intr. 1. pasidaryti palaikiam, sudėvėtam: Palaikėte supalaikė́jęs sijonas bus skederis J. Tokia gi buvo graži staltiesė, ir kaip greit supalaikė́jo Sb. 2. sublogti, sumenkėti: Anumsyk kai buvau, tai tu gerai atrodei, o daba visai supalaikė́jus Jrb. 3. LL234 suprastėti, supaprastėti. \ palaikėti; supalaikėti